Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Teisines konsultacijas (pirminę teisinę pagalbą) teikia arba organizuoja savivaldybės pagal asmens deklaruotą (arba faktinę) gyvenamąją vietą. Kontaktinius duomenis rasite savivaldybių svetainėse arba jų teiraukitės savivaldybės priimamajame.

Pirminę teisinę pagalbą teikiantis specialistas ar advokatas teikia teisinę informaciją ir konsultacijas, parengia valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtus dokumentus, padeda spręsti ginčą ne teismo tvarka, parengia taikos sutartį.

Asmeniui skiriama nemokama vienos valandos konsultacija kiekvienu jam rūpimu klausimu.

Bendras pirminės teisinės pagalbos specialistų sąrašas ir kontaktai

Informacija apie pirminę teisinę pagalbą

Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Reikiamus dokumentus padeda užpildyti pirminę teisinę pagalbą teikiantis specialistas ar advokatas.

Bendras pirminės teisinės pagalbos specialistų sąrašas ir kontaktai

Informacija apie pirminę teisinę pagalbą

Per 7 darbo dienas nuo kreipimosi ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Gavę sprendimą turite susisiekti su paskirtu advokatu.

Advokatą galima pasirinkti iš Tarnybos pateikto sąrašo. Taip pat galite pasirinkti bet kurį Jums priimtiną advokatą, jeigu jis raštu sutinka Jums atstovauti konkrečioje byloje. Jeigu patys advokato nepasirinksite, jį parinks Tarnyba iš turimo sąrašo.

Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašas

Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą prireikus, sąrašas

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad socialinės pašalpos gavėjus antstolis turi atleisti nuo būtinų vykdymo išlaidų apmokėjimo arba šių vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti ne trumpesniam kaip 30 dienų terminui, per kurį šie asmenys privalo kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos, apmokant būtinas vykdymo išlaidas, suteikimo. Tai reiškia, kad socialinės pašalpos gavėjai gali prašyti antstolį atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Tuo atveju, jeigu antstolis socialinės pašalpos gavėjų neatleidžia nuo vykdymo išlaidų, kreipdamiesi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą šie asmenys turi pateikti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir pažymą, patvirtinančią, jog asmuo yra socialinės pašalpos gavėjas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apmoka tik būtinas vykdymo išlaidas.

Į pasirinktiną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“,
LT78 7290 0000 0013 0151,  AB „Citadele“,
LT74 4010 0510 0132 4763, AB Luminor Bank,
LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas,
LT32 7180 0000 0014 1038, AB Artea bankas,
LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas,
LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Urbo bankas.

Pavedimo dokumente prašome nurodyti juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę tikrina Lietuvos advokatūra. Jei turite nusiskundimų advokato veiksmais ar neveikimu ginant ar atstovaujant Jūsų interesams byloje, neetišku advokato elgesiu, jei advokatas prašo finansinio ar kitokio atlygio, prašome apie tai informuoti Lietuvos advokatūrą adresu Polocko g. 43C, Vilnius.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai gali būti skundžiami pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijai (A. Goštauto g. 12-100, Vilnius) arba Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymu, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant civilinius (t. y. šeimos ir kitus) ginčus, kurie yra ar gali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka bei sprendžiant administracinius ginčus, nagrinėjamus administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ar Lietuvos administracinių ginčų komisijoje Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Privalomosios mediacijos institutas netaikomas, jeigu tarp šalių nėra ginčo. Tai reiškia, kad jeigu ir būtų sprendžiamas teisinis klausimas, kylantis iš šeimos santykių, tačiau jau pradiniame etape iki kreipimosi į teismą norima susitarti taikiai, privalomoji mediacija nebūtų taikoma. Pavyzdžiui, jeigu šalys nori nutraukti santuoką bendru sutarimu ir taikiai sutaria dėl visų su santuokos nutraukimu privalomų klausimų išsprendimo, tokiais atvejais asmenims nereikia kreiptis į Tarnybą ar į konkretų mediatorių dėl privalomosios mediacijos taikymo ir turi teisę dokumentus (prašymą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį) pateikti tvirtinti teismui.

Privalomoji mediacija taikoma ginčuose: dėl santuokos nutraukimo ir kitų privalomų klausimų išsprendimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, santuokoje turimu turtu naudojimosi tvarkos nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir jų auklėjimo tvarkos nustatymo, tėvystės nustatymo, išlaikymo iš savo suaugusiųjų vaikų priteisimo ir kt.

Privalomoji mediacija netaikoma bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, tėvystės nuginčijimo, gimimo fakto nustatymo, įvaikinimo, santuokos sudarymo, santuokos pripažinimo negaliojančia.

Pažymėtina, jog informacija apie tai, kaip baigėsi privalomoji mediacija, Tarnybai reikalinga tik tuomet, kai mediatorius teikia prašymą išmokėti užmokestį už suteiktas mediacijos paslaugas. Papildomai kreiptis į Tarnybą su pranešimu, jog mediacija įvyko (neįvyko) nereikia. Tarnybai priėmus sprendimą dėl mediatoriaus paskyrimo, pažymas apie įvykusią (neįvykusią) mediaciją rengia mediatoriai.

Manytina, kad mediatorius privalo surašyti taikos sutartį (jei šalys prašo) tik tais atvejais, kai teikiamos valstybės užtikrinamas neteisminės mediacijos paslaugos, o kitais atvejais tai nėra privaloma mediatoriaus pareiga. Turėtų būti vertinama individuali situacija ir, jei objektyviai įmanoma, yra gebėjimai, mediatorius turėtų padėti šalims ir surašyti taikos sutartį, nesiųsti šalių pas advokatus. Tais atvejais, kai šalys turi teisininkus ar ginčas sudėtingas, mediatorius neprivalėtų rengti taikos sutarties projekto.

Mediacijos metu sudaromoms taikos sutartims taikomi Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai. Mediacijos metu ginčo šalių sudaryta taikos sutartis ginčo šalims turi įstatymo galią. Kai ginčas, kuris sprendžiamas mediacijos būdu, nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, ginčo šalių bendru prašymu arba vienos iš ginčo šalių prašymu, kai yra gautas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas, taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Praktikoje šalių pasirašytą taikos sutartį teismui įprastai teikia ginčo šalys. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo paduodamas ginčo šalių pasirinkimu vienos iš ginčo šalies gyvenamosios vietos arba buveinės apylinkės teismui. Mediacijos metu sudarytą taikos sutartį pateikti tvirtinti teismui nėra privaloma, tačiau įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis ginčo šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir gali būti vykdoma priverstinai.

Kai taikos sutartis pasirašoma teisminės mediacijos metu, šią sutartį tvirtina civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas. Kai teisminę mediaciją vykdo pats civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas, jis turi teisę patvirtinti ginčo šalių sudarytą taikos sutartį.

Laisvės atėmimo vietų įstaigose yra sudaromos galimybės mediatoriui teikti mediacijos paslaugą ginčo šaliai, kuri atlieka laisvės atėmimo bausmę, tiek susitikimo metu (paminėtina, kad karantino metu susitikimai laisvės atėmimo vietų įstaigose su asmenimis iš laisvės yra maksimaliai apriboti), tiek telefoninio pokalbio metu. Pažymėtina, kad tiek susitikimai, tiek pokalbiai telefonu tarp mediatoriaus ir ginčo šalies yra organizuojami nepažeidžiant konfidencialumo principo tiek, kiek tai  atitinka teisės aktais nustatytus saugumo reikalavimus. Siūlytumėme mediatoriui, kuris pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymą atitinka reikalavimus ir yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, susisiekti su atitinkamoje pataisos įstaigoje, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę ginčo šalis, darbuotoju dėl susitikimo ar skambučio organizavimo tarp mediatoriaus ir ginčo šalies suderinimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mediatorius turėtų laisvės atėmimo vietų įstaigai pateikti jo tapatybę, mediatoriaus statusą bei ginčo šalies ketinimą dalyvauti ar dalyvavimą mediacijos procese (pastarojo dokumento teikti nereikia, jei pataisos įstaigai yra žinoma informacija) patvirtinančius dokumentus – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtas sprendimas paskirti mediatorių būtų pakankamas teisinis pagrindas privalomosios mediacijos vykdymo atveju, patvirtinantis mediatoriaus statusą bei ginčo šalies ketinimą dalyvauti mediacijos procese; privačių mediacijų atvejais mediatorius turėtų pateikti laisvės atėmimo vietoje esančio asmens sutikimą dėl mediacijos vykdymo, o mediatoriaus statusas galės būti patikrinamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos internetinėje svetainėje adresu: https://vgtpt.lrv.lt/lt/prokurorams-tyrejams-ir-teismams/advokatu-mediatoriu-ir-psichologu-sarasai-1/.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 “Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydsių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo” 50 ir 46 punktus, mediacijos procese apmokamos dokumentų vertimo išlaidos (vertimo žodžiu išlaidos nėra apmokamos). Dokumentų vertimo išlaidas apmoka Tarnyba iš jai skirtų asignavimų. Jeigu paaiškėja, jog yra reikalingas dokumentų vertimas, mediatorius turi kreiptis į Tarnybos bendrųjų reikalų skyriaus prekių ir paslaugų pirkimo specialistę Brigitą Šalkauskienę tel.: +37069016626 arba el. paštu: [email protected] ir pateikti dokumentus, kuriuos reikia išversti. Atkreiptinas dėmesys, jog mediatoriams pasirinkus dokumentų vertimo biurus savo nuožiūra ar šalių prašymu, dokumentų vertimo išlaidos nebus kompensuojamos.

Privalomosios mediacijos atveju mediacijos trukmė nėra ribojama, tačiau, privalomosios mediacijos paslaugos, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti teikiamos iki 8 valandų. Tai reiškia, kad valstybė iš biudžeto lėšų finansuoja galimybę pabandyti mediaciją, jai skiriant iki 8 valandų. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu šiam terminui pasibaigus galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo nepasiekiamas, ginčo šalys, susitarusios su mediatoriumi, gali toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis. Pažymėtina, jog nei Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymas, nei kiti mediaciją reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės pratęsti privalomąją mediaciją, apmokamą iš valstybės biudžeto lėšų.

Teisės aktai nereglamentuoja, kurie subjektai turėtų inicijuoti bendradarbiavimo procesą. Darytina išvada, jog bendradarbiauti gali pradėti tiek pats mediatorius, tiek pačios ginčo šalys. Jeigu per tam tikrą laiką po mediatoriaus paskyrimo į mediatorių nesikreipia nei viena iš šalių, Tarnybos manymu, mediatorius galėtų būti aktyvus ir kreiptis į ginčo šalis.

Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ginčo šalys ir mediatorius gali susitarti dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras mediacijos taisykles. Mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. Tais atvejais, kuomet ginčo šalis vilkina mediaciją, atideda susitikimus, bet mediacijos neatsisako, Tarnybos manymu, mediatorius galėtų raštu kreiptis į ginčo šalį su siūlymu nurodyti mediatoriui koks taisyklių rinkinys būtų priimtinas (bendravimo forma, laikas ir pan.). Mediatorius rašte taip pat galėtų nustatyti protingą terminą atsakymui gauti bei informuoti ginčo šalį, jog negavus atsakymo per nustatytą terminą, bus laikoma, jog mediacija baigta (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 27¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, jog mediacija pasibaigia, kuomet mediatorius mano, jog taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes ir mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas (..).

Atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nenumato mediatoriams kreiptis į institucijas ir gauti informaciją apie ginčo šalis, Tarnybos manymu, informaciją ir dokumentus, reikalingus taikos sutarčiai parengti, mediatoriui turi pateikti ginčo šalys. Ginčo šalims pageidaujant, jog duomenis ir informaciją apie ginčą surinktų mediatorius, jos turi pateikti mediatoriui teisės aktuose nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą.

Praktikoje pasitaiko atvejų, jog į Tarnybą kreipiasi asmenys su prašymais dėl privalomosios mediacijos vykdymo civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo. Prie prašymo vykdyti privalomąją mediaciją vaiko gimimo liudijimai nėra pridedami (teisės aktai to nenumato). Tarnybai priėmus sprendimą skirti privalomąją mediaciją, paaiškėja, jog tėvystė nustatyta, ją reikia nuginčyti. Tokiu atveju mediatorius turėtų pasiūlyti šaliai pirmiausiai kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir tik ją nuginčijus kreiptis į mediatorių dėl tėvystės nustatymo. Paaiškėjus situacijai, jog mediacija neįvykdoma, mediatorius parengia pažymą Tarnybai, jog mediacija baigta (Lietivos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 27¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, jog mediacija pasibaigia, kuomet mediatorius mano, jog taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes ir mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas (..).

2019 m. išleisto Mediatoriaus vadovo metodinio leidinio X dalyje galite rasti šiuos dažniausiai mediatoriaus darbe naudojamus dokumentų pavyzdžius:

• Susitarimas dėl mediacijos paslaugų teikimo
• Konfidencialumo pasižadėjimas
• Taikos sutartis
• Prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo teismui
• Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis
• Pažyma apie pradėtą mediaciją
• Pažyma apie mediacijos pabaigą
• Mediacijos paslaugų įvertinimo anketa
• Pranešimas apie baigtą teisminę mediaciją

Mediatoriaus vadovo metodinį leidinį galite rasti Tarnybos interneto tinklapyje adresu:

http://vgtpt.lrv.lt/uploads/vgtpt/documents/files/Mediatoriaus%20vadovas_%20Metodinis%20leidinys%20TM%20(pdf).pdf

Mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių priemonės (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Mediacija yra labai lankstus procesas, kuriame ginčo šalys ir mediatorius kartu nusistato taisykles, todėl, jei visoms šalims tai priimtina, mediacija gali būti vykdoma ir nevykdant bendrų susitikimų, o pavyzdžiui, nuotoliniu būdu.

Tarnybos manymu, galimi nuotolinės mediacijos bendravimo būdai - Skype, Zoom, Windows teams, Cisco Webex, Messanger, Google hangout ir kt. platformos. Pažymėtina, jog šalys taip pat gali bendrauti elektroniniu paštu. Jeigu ginčo šalys neturi interneto, galimi ir skambučiai.

Svarbu atsiminti, jog vykdant mediaciją nuotoliniu būdu GRIEŽTAI draudžiama daryti garso,  vaizdo įrašus. Taip pat su mediatoriumi ir kita šalimi nesuderinus, ir nesant jų sutikimui, leisti patalpoje mediacijos metu dalyvauti, stebėti mediaciją kitiems, nei  ginčo šalys, asmenims.

Ginčo šalių prašymu arba sutikimu mediacijos metu gali dalyvauti kiti asmenys, pvz.: advokatai. Mediatorius, nustatęs, kad yra ir daugiau sprendžiamo ginčo šalių, pasiūlo šioje ginčų sprendimo procedūroje dalyvaujančioms ginčo šalims įtraukti kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą mediacijos būdu. Kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą mediacijos būdu bendru sutarimu įtraukia mediacijos procedūroje dalyvaujančios ginčo šalys arba mediacijos procedūroje dalyvaujančių ginčo šalių bendru sutikimu – mediatorius. Mediatorius, nustatęs, kad yra vaikų ar kitų asmenų, kurių interesai įstatymų nustatyta tvarka privalo būti apsaugoti sprendžiant ginčą, gali įtraukti vaikus ar kitus asmenis į ginčo sprendimą mediacijos būdu. Tai  nėra  mediatoriaus  pareiga,  tačiau dažnai tai gali būti naudinga  siekiant  mediacijos  proceso sėkmės.

Mediacijos vieta nustatoma mediatoriaus ir šalių susitarimu. Kiekvienu konkrečiu atveju mediatorius turi rasti jam ir šalims tinkamiausią sprendimą. Mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. Jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją.

Tarnyba, gavusi Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau - įstatymo) 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka skiria mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Paskirtas mediatorius ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskyrimo dienos arba mediatorius, į kurį ginčo šalis kreipiasi tiesiogiai, gavęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, nurodydamas, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, o tuo atveju, kai pranešimas siunčiamas kitai ginčo šaliai, gyvenančiai kitoje valstybėje, – per trisdešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Privalomosios mediacijos atveju gali būti parenkamas tik toks mediatorius, su kuriuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatoma tvarka yra sudaryta sutartis dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo, išskyrus atvejus, kai ginčo šalys nurodo pageidaujamą paskirti konkretų mediatorių.

Remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi skirti patalpas privalomajai mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu privalomoji mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose.

 Tarnyba yra įrengusi patalpas privalomajai mediacijai vykdyti Tarnybos skyriuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

 Norint rezervuoti Tarnybos patalpas privalomajai mediacijai vykdyti, mediatorius turėtų kreiptis į Tarnybos skyriaus administratores telefonu arba el. paštu. Skyrių administratorių kontaktiniai duomenys skelbiami Tarnybos interneto tinklapyje adresu: http://vgtpt.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, mediatoriams už pažymos parengimą (neįvykus mediacijai, nes ginčo šalys neatvyko), gali būti apmokama ne daugiau kaip už vieną valandą (mediacijos rezultatams įforminti). Jeigu mediatorius sugaišo laiko pasirengdamas privalomajai mediacijai, jis gali gauti apmokėjimą dar už vieną valandą. Laikas, kurį sugaišo mediatorius atvykęs į mediacijos sesiją, nors šalys ir nepasirodė, taip pat apmokamas atsižvelgiant į tai, kiek laiko buvo sugaišta belaukiant ir ar buvo imtasi veiksmų (pvz.: skambinta šalims) siekiant išsiaiškinti to priežastis. Manytina, kad protingas laikas, už kurį tokiu atveju gali būti apmokama neturėtų viršyti 0,5 val.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Iš to seka, jog mediatorius gali patvirtinti dokumentą kaip jį gavęs asmuo. Kitais atvejais dokumentų kopijų tinkamu tvirtinimu turi pasirūpinti ginčo šalys.

Pažyma apie mediacijos pabaigą yra neterminuota.

Tarnybos sprendimas dėl mediacijos vykdymo yra neterminuotas.

Tarnybai paskyrus mediatorių praktikoje pasitaiko, jog ginčo šalys pageidauja išspręsti kelis tarpusavyje susijusius klausimus, pvz.: Tarnybos sprendimas skirti mediatorių priimtas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, o vėliau paaiškėja, kad šalys pageidauja nutraukti ir santuoką. Tokiu atveju naujo prašymo dėl privalomosios mediacijos vykdymo Tarnybai pateikti nereikia. Be prašymo papildyti Tarnybos sprendimą šalys ir mediatorius turi pateikti Tarnybai rašytinius sutikimus medijuotis.

Ko-mediacija  yra  toks  mediacijos  modelis,  kai  du   mediatoriai   (kartais   gali   būti   ir   daugiau)  kartu  vykdo  mediaciją,  dirbdami  kaip  komanda. Privalomosios mediacijos metu ko-mediacija taip pat galima. Ko-mediacijoje  mediatorių  komanda  veikia  kaip  trečioji  šalis,  kuri  yra priimtina  dalyviams  ir  neturi  galios  ginčo  dalyviams  primesti  privalomų  sprendimų. Ji, kaip ir vienas mediatorius, padeda šalims pagerinti santykius, naudoja  veiksmingas  problemų  sprendimo  ir  derybų  procedūras,  kad  būtų  pasiekti savanoriški, abipusiai priimtini susitarimai ar supratimas ginčijamais probleminiais klausimais. Privalomos mediacijos atvejais šalims valstybė apmoka tik vieno mediatoriaus paslaugas. Jei šalys pageidautų dviejų mediatorių viename mediacijos procese, jos turėtų už antrojo mediatoriaus paslaugas susimokėti pačios iš savo lėšų.

Šalys mediacijos procese turi teisę turėti atstovus ir su jais konsultuotis. Šalių atstovais mediacijos procese dažniausiai būna advokatai. Advokatų  funkcijos  mediacijos  procese  skiriasi  nuo  tų  funkcijų,  kurias  jie  vykdo gavę pavedimus atstovauti kliento interesams teisme. Teisme advokatai stengiasi bet kokiais būdais įtikinti teisėją savo šalies pozicijos pagrįstumu. Mediacijoje  mediatorius  yra  nešališkas  ir  sprendimo  nepriimantis  pagalbininkas,  tad  advokatams  nėra  poreikio  jį  įtikinėti  savo  klientų  teisumu.  Kitos  ginčo  šalies  praktiškai  neįmanoma  įtikinti  jos  oponento  teisumu,  nes  ji  turi  savo  poziciją  ginče. Taigi, advokatai turi keisti savo strategiją ir bandyti įtikinti kitą ginčo šalį vienokio ar  kitokio sprendimo tinkamumu ir teisingumu. To padaryti neįmanoma rungiantis, būtina bendradarbiauti. Mediatorius turi skirti papildomo dėmesio šalių atstovams ir padėti jiems pasirengti tinkamam savo vaidmens atlikimui mediacijoje.

Mediatoriui  sprendžiant,  ar  atskleisti  ginčo  šalims  apie  savo  pažintį  su  vienai  iš  jų  atstovaujančiu  advokatu,  reiktų  visų  pirma  įsitikinti,  ar  tokios  informacijos  neatskleidimas  nekeltų grėsmės mediatoriaus nešališkumui. Tikėtina, kad daugeliu atvejų bent minimali rizika kiltų.  Mediatoriui  rekomenduojama  visais  atvejais tokią informaciją šalims atskleisti ir pasiklausti jų, ar jos, tai žinodamos, sutinka, kad jis medijuotų ginčą.

Ginčo šalys ir mediatorius gali susitarti dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras mediacijos taisykles. Mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. Jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, įskaitant galimą  ginčo  šalių  jėgų  disbalansą,  ginčo  šalių  pageidavimus  ir  poreikį  greitai  išspręsti  ginčą, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją.

 Tarnybos manymu, galimi nuotolinės mediacijos bendravimo būdai - skype, messanger, google hangout ir kt. Jeigu ginčo šalys neturi interneto, galimi ir skambučiai.

Svarbu atsiminti, jog vykdant mediaciją nuotoliniu būdu GRIEŽTAI draudžiama daryti garso, vaizdo įrašus. Taip pat su mediatoriumi ir kita šalimi nesuderinus ir nesant jų sutikimui, leisti patalpoje mediacijos metu dalyvauti, stebėti mediaciją kitiems, nei ginčo šalys, asmenims.

Sprendimas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą įvykdomas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, o jeigu smurtinis nusikaltimas, dėl kurio atlyginama žala, padarytas iki 2019-06-30 – ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

Teikiant prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą privaloma pateikti antstolio surašytą aktą, ar kitą dokumentą, kad žala, neviršijanti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota, išskyrus atvejus kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs. Pažymėtina, kad jeigu už žalą atsakingų asmenų yra daugiau nei vienas, antstolio surašytas aktas, ar kitas dokumentas turi būti pateikiamas dėl kiekvieno už žalą atsakingo asmens, iš kurio teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. 

1. Nustatytos formos Prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (prašymo forma galima rasti https://vgtpt.lrv.lt/lt/smurtiniais-nusikaltimais-padarytos-zalos-kompensavimas-atnaujintas/)
2. asmens tapatybės kortelę arba paso kopiją;
3. įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, arba teismo patvirtintos sutarties dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo nuorašą;
4. antstolio surašytą aktą, ar kitą dokumentą, kad žala neišieškota dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6, 9 punktuose nurodytų aplinkybių, arba antstolio surašytą pažymą apie žalos išieškojimo vykdymo eigą, išieškotas sumas ir paaiškinimą, kad žala, neviršijanti Įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių, išskyrus atvejus, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs;
5. vykdymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus;
6. kitus dokumentus, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes.

1. Nustatytos formos Prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (prašymo formą galima rasti https://vgtpt.lrv.lt/lt/smurtiniais-nusikaltimais-padarytos-zalos-kompensavimas-atnaujintas/)
2. asmens tapatybės kortelę arba paso kopiją;
3. turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus;
4. nutarimą ar nutartį, kuria asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu, arba įsiteisėjusį prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarimą ar teismo nuosprendį, kuriuose konstatuota viena iš toliau nurodytų aplinkybių:
4.1. smurtinį nusikaltimą padarė nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo ar asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;
4.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkte, 31 straipsnio 1 dalyje arba 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė; 
4.3. padarytas smurtinis nusikaltimas ir nukentėjusiam asmeniui yra priteistas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas;
5. išlaikymo faktą patvirtinančius dokumentus, jeigu prašymą pateikia nuo smurtinio nusikaltimo mirusio asmens išlaikytinis;
6. kitus dokumentus, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes.