Kam teikiama?

Kam teikiama?

Turto ir pajamų lygio nustatymas
 
Jei Jūsų (šeimos) turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygio ir esate Lietuvos Respublikos pilietis arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba teisėtai gyvenate Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, turite teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.

Tačiau tarnyba gali nepatenkinti prašymo, jei:

•  Jūsų reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
•  atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
•  kreipiatės dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau nepatyrėte turtinės žalos;
• prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl Jūsų ūkinės komercinės veiklos ar dėl Jūsų savarankiškos profesinės veiklos;
•  Jūs galite gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba;
•  kreipiatės ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
• reikalavimas, dėl kurio kreipiatės antrinės teisinės pagalbos, Jums buvo perleistas siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
•  piktnaudžiaujate valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis;
•  nesutinkate apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies;
•  iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą tarnyba nustato, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų Jūsų turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį;
• Jums buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau iki nurodyto termino neapmokėjote nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies;
•  tarnyba nustato, kad Jūs pats savarankiškai be advokato pagalbos galite įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus;
•  per tarnybos nustatytą terminą nepateikėte dokumentų, privalomų antrinei teisinei pagalbai gauti;
•  ginčas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo spręstas šio įstatymo nustatyta tvarka taikinamojo tarpininkavimo būdu ir ginčo šalys sudarė taikos sutartį, tačiau Jūs nesutikote ją pateikti tvirtinti teismui.
 
Neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir pajamas antrinė teisinė pagalba teikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, teisėtai Lietuvoje ar Europos Sąjungos valstybėje gyvenantiems asmenims:

1. kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį:

• dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;

• neregiams, kurtiesiems, nebyliams ir kitiems asmenims dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintiems pasinaudoti savo teise į gynybą;

• nemokantiems proceso kalbos asmenims;

• kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;

• dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;

• nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;

• kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;

• kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;

• teisme pagreitinto proceso tvarka;

• kitais atvejais, jei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įstatymų nustatytais atvejais gynėjo dalyvavimas yra privalomas.

Pastaba: šiame punkte nustatytu pagrindu paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškomos iš kaltinamojo į valstybės biudžetą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį.

2. nukentėjusiems nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, taip pat nukentėjusiesiems dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;

3. asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;

4. asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose;

5. asmenims, pripažintiems nedarbingais arba sunkiai neįgaliais arba sulaukusiais senatvės pensijos amžiaus, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjams (rūpintojams), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;

6. asmenims, pateikusiems įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių jie gali laisvai disponuoti tik dalimi savo turto ir pajamų, kuri neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti;

7. asmenims, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenims, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;

8. skolininkams vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;

9. nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą;

10. nepilnamečiams vaikams, kai įstatymų nustatytais atvejais jie kreipiasi į teismą savarankiškai dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus tuos, kurie sudarę santuoką ar teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais);

11. nepilnamečiams vaikams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;

12. asmenims, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažintiems asmenims bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;

13. asmenims bylose dėl gimimo registravimo;

14. asmenims bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;

15. vaiko tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką;

16. įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kompetentingai valstybės institucijai pateikusiam prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turinčiam šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;

17. asmenims, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka pripažintiems pranešėjais, ar jų šeimos nariams bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;

18. kitiems asmenims Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.