Sklandus gynėjo paskyrimas – bendras Tarnybos ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbas
Operatyvus gynėjo ar įgaliotojo atstovo paskyrimas baudžiamajame procese priklauso ne tik nuo advokatų prieinamumo, bet ir nuo tinkamo institucijų bendradarbiavimo, laiku pateiktos informacijos bei tinkamai atliktų procesinių veiksmų. Kad procesas vyktų sklandžiai, o asmenų teisė į teisinę pagalbą būtų užtikrinta laiku, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) primena svarbiausius aspektus, į kuriuos prašoma atkreipti dėmesį teikiant prašymus dėl gynėjo ar įgaliotojo atstovo parinkimo.
1. Prašymus dėl gynėjo parinkimo teikite kuo anksčiau
Kad Tarnyba turėtų pakankamai laiko parinkti gynėją, prašymus rekomenduojama siųsti kuo anksčiau – geriausia likus bent kelioms valandoms iki planuojamų procesinių veiksmų.
Prašyme svarbu nurodyti kuo išsamesnius tyrėjo kontaktinius duomenis: elektroninio pašto adresą, mobiliojo telefono numerį, taip pat tikslią procesinių veiksmų atlikimo vietą ir laiką. Išsami ir tiksli informacija padeda operatyviau organizuoti gynėjo parinkimą.
2. Nepamirškite patvirtinti advokato IBPS sistemoje
Tarnyba per TEISIS sistemą parenka gynėją ir išsiunčia pranešimą į IBPS sistemą. Pranešimas apie parinktą gynėją IBPS sistemoje matomas bylos pirmame lange, skiltyje „Dalyviai, laukiantys patvirtinimo".
Gavus pranešimą, būtina atlikti šiuos veiksmus:
- Pasirinkti parinktą advokatą.
- Paspausti mygtuką „Patvirtinti ir priimti".
- Užpildyti nutarimą paskirti gynėją ir jį pasirašyti.
- Paspausti mygtuką „Perduoti į TEISIS".
Ši procedūra yra itin svarbi. Pasitaiko atvejų, kai advokatas IBPS sistemoje pasirenkamas, tačiau nutarimas paskirti gynėją neužpildomas ir neperduodamas į TEISIS sistemą. Tokiu atveju TEISIS sistemoje advokatas nėra patvirtinamas, TEISIS sistemoje advokatas nemato bylos bei negali žymėtis atliktų veiksmų ar prašyti užmokesčio už suteiktas paslaugas.
Svarbu: vien advokato pasirinkimo IBPS sistemoje nepakanka – būtina užbaigti visą advokato paskyrimo procedūrą.
3. Savaitgaliais ir švenčių dienomis – kitokia advokato paskyrimo tvarka
Savaitgaliais ir švenčių dienomis prašymo parinkti gynėją siųsti nereikia. Tokiu atveju reikia susisiekti su tą dieną budinčiu advokatu, suderinti veiksmų laiką, priimti nutarimą paskirtą advokatą ir per IBPS sistemą perduoti jį į TEISIS sistemą. Gavus nutarimą paskirti advokatą, TEISIS sistemoje automatiškai sukuriama byla ir patvirtinamas advokatas.
4. Atkreipkite dėmesį į gynėjo dalyvavimo pagrindą
BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais BPK numatytais atvejais.
Vienas iš tokių atvejų numatytas BPK 50 straipsnio 4 dalyje. Kai asmuo laikinai sulaikomas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nepasinaudojo teise pasirinkti ir pasikviesti gynėją, o prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras privalo paskirti gynėją.
Svarbu įvertinti, kad asmens sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48 valandas. Jeigu nusprendžiama asmenį suimti, būtina pateikti dar vieną prašymą parinkti gynėją BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
5. Įgaliotojo atstovo paskyrimas nukentėjusiajam
BPK 55 straipsnio 4 dalyje numatytas būtinas įgaliotojo atstovo dalyvavimas, kai baudžiamojoje byloje nukentėjo nepilnametis.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad prašymai parinkti įgaliotąjį atstovą pilnamečiams nukentėjusiesiems neturėtų būti teikiami. Jeigu pilnametis nukentėjusysis dėl sveikatos būklės pats negali pateikti teisingumo ministro nustatytos formos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali tokį prašymą užpildyti jo vardu.
Tokiu atveju prašyme būtina nurodyti priežastis, dėl kurių pats asmuo negali jo pateikti. Prašymą pasirašo jį užpildęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Tarnyba, įvertinusi pateiktą prašymą, priims sprendimą dėl advokato paskyrimo.
6. Informuokite Tarnybą apie pasikeitusias aplinkybes
Jeigu paaiškėja, kad asmuo pats pasisamdė savo gynėją, apie tai būtina kuo skubiau informuoti Tarnybą. Taip pat prašome nedelsiant pranešti, jeigu atšaukiami suplanuoti procesiniai veiksmai.
Svarbu ir tai, kad procesinių veiksmų laikas visada būtų derinamas su parinktu advokatu. Pasitaiko atvejų, kai veiksmai suplanuojami neatsižvelgiant į advokato galimybes dalyvauti, o vėliau prašoma pakeisti gynėją ar įgaliotąjį atstovą. Tokie pakeitimai turėtų būti atliekami tik išimtiniais atvejais, todėl išankstinis laiko suderinimas su advokatu padeda išvengti papildomų organizacinių sunkumų ir užtikrinti proceso sklandumą.
7. Stebėkite, ar išlieka būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindai
Būtina periodiškai įvertinti, ar nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.
Pavyzdžiui, jeigu atsisakoma pratęsti suėmimą, išnyksta BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas gynėjo dalyvavimo pagrindas. Jeigu nėra kitų BPK 51 straipsnyje nustatytų pagrindų, valstybės garantuojama teisinė pagalba turėtų būti nutraukta.
Jeigu išlieka kitas BPK 51 straipsnyje numatytas būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindas, Tarnybai turėtų būti siunčiamas naujas prašymas parinkti gynėją, nurodant aktualų pagrindą.
Taip pat primename, kad sujungus ar atskyrus ikiteisminius tyrimus, Tarnybai turi būti pateikti dėl šių procesinių sprendimų priimti nutarimai.
8. Kada advokato orderis patvirtina įgaliojimus?
Tarnyba sulaukia klausimų ir dėl advokatų įgaliojimus patvirtinančių dokumentų. Todėl svarbu atskirti, kokiu pagrindu advokatas dalyvauja baudžiamajame procese.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje yra būtinas pagal BPK 51 ar 55 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša Tarnybai arba jos nurodytam koordinatoriui apie būtinybę paskirti gynėją ar įgaliotąjį atstovą.
Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį Tarnybos ar koordinatoriaus parinktą gynėją arba įgaliotąjį atstovą paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas.
Kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis, tačiau jo dalyvavimas nėra būtinas pagal BPK 51 straipsnį, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Svarbu žinoti: advokato orderis nėra dokumentas, patvirtinantis advokato įgaliojimus ginti asmenį, kai gynėjas baudžiamojoje byloje parenkamas Tarnybos koordinatoriaus ir paskiriamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo procesiniu sprendimu.
Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato įgaliojimus tokiais atvejais patvirtina:
- ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas paskirti gynėją ar įgaliotąjį atstovą;
- prokuroro nutarimas paskirti gynėją ar įgaliotąjį atstovą;
- teismo nutartis paskirti gynėją ar įgaliotąjį atstovą;
- Tarnybos sprendimas suteikti asmeniui antrinę teisinę pagalbą.
Tuo tarpu advokato įgaliojimus ginti asmenį pagal susitarimą su klientu patvirtina advokato orderis baudžiamajame procese.
Sklandus procesas prasideda nuo bendradarbiavimo
Tinkamai ir laiku pateiktas prašymas, išsamūs kontaktiniai duomenys, procesinių veiksmų suderinimas su advokatu, IBPS ir TEISIS sistemose atliekamų veiksmų užbaigimas bei informavimas apie pasikeitusias aplinkybes – tai svarbiausi elementai, padedantys užtikrinti sklandų gynėjo ar įgaliotojo atstovo paskyrimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dėkoja ikiteisminio tyrimo pareigūnams už bendradarbiavimą ir kviečia laikytis šių rekomendacijų. Bendras tikslas – kad procesas vyktų sklandžiai, o žmogaus teisė į tinkamą teisinę pagalbą būtų užtikrinta laiku.