Ginčus spręskime kitaip!

Data

2021 10 18

Įvertinimas
0
Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija.png

 

         Privalomoji mediacija šeimos bylose taikoma jau daugiau nei pusantrų metų ir šio proceso poveikis turi reikšmę  mediacijos plėtojimui sprendžiant kitus ginčus, nesusijusius su šeimos santykiais. Kiekvienas galime susidurti su įvairiais nesutarimais, kylančiais iš kasdieninių santykių, siekiant įgyvendinti skirtingus interesus. Yra ginčas dėl žemės sklypo ribų? Nesutariate su bendrasavininkiu, kaip naudotis bendromis patalpomis ar kitu turtu? Negrąžina skolos ar daikto kitas asmuo? Ar tokiais atvejais visuomet yra tik viena alternatyva – spręsti ginčus teismuose? Visgi, ginčą šalys gali mėginti spręsti taikiai, derybų, abipusių kompromisų būdu ir jeigu nepavyksta susitarti, tik tuomet kreiptis į teismą.

          „Šiandien vis labiau populiarėja alternatyvūs ginčų sprendimo būdai. Bylinėtis teisme yra brangu, nes didžiąją bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro atlygis advokatui, žyminis mokestis ir kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Skatinant asmenų pasirinkimus spręsti tokio pobūdžio klausimus taikiu keliu, šiame procese dalyvauja ne tik mediatoriai, bet ir kitos valstybinės institucijos – teismai, ikiteisminės ginčų nagrinėjimo komisijos. Taip pat ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuriai pavesta funkcija užtikrinti gyventojams galimybes pasinaudoti valstybės lėšomis apmokamomis mediacijos paslaugomis. Siekiame paskatinti visuomenę išnaudoti mediaciją ir kituose ginčuose“ – pažymėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė.

              Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantys asmenys, norintys medijuotis ir bandyti tartis, gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir jos teritorinius padalinius, veikiančius Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Prieš kreipiantis į įstaigą dėl mediacijos, asmenims rekomenduojama pasinaudoti teise į pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, teisines konsultacijas, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą, bei pagalbą užpildant prašymus dėl mediacijos paslaugų teikimo.

            Mediacijos paslaugų gavimo procedūra nėra sudėtinga. Asmenys, pageidaujantys gauti tokią paslaugą, įstaigai turi pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, pagrindžiančius reikalavimą, dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir kitos ginčo šalies sutikimą medijuotis. Dokumentai, įrodantys asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą, gali būti metinė gyventojo pajamų ir jo (jo šeimos) turto deklaracija, pažyma apie gaunamas besikreipiančiojo asmens individualias pajamas, kuri pridedama prie deklaracijos ir pan. Dokumentus gali padėti užpildyti pagal gyvenamąją vietą savivaldybėje pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai, kurie taip pat patars, suteiks konsultaciją rūpimu klausimu.

           Tarnyba, gavusi asmens,  dokumentus dėl valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos, atlieka procedūrą, t. y. pirmiausia įvertina asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą. Pavyzdžiui, asmuo Tarnybai pateikia gyventojo pajamų ir turto deklaraciją. Tokiu atveju, Tarnyba turi įvertinti, ar asmens turtas ir metinės  pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti, ir mediacijos paslaugų gavimui.

            Šiuo metu nemokamą valstybės užtikrinamą neteisminės mediacijos paslaugą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 7234,56 Eur per metus. Jei asmuo turi išlaikytinių, šie pajamų lygiai yra didesni: pavyzdžiui, turintiems vieną išlaikytinį 100 procentų mediacijos paslauga apmokama, jei jų metinės pajamos neviršija 9889,28 Eur. Turto vertės normatyvas apskaičiuojamas pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir turimą turtą. Vertėtų paminėti, kad norint pasinaudoti teisine pagalba – nemokamo advokato paslaugomis kreiptis į teismą, tais atvejais, kai asmuo turi teisę tik į iš dalies valstybės finansuojamą antrinę teisinę pagalbą, jam gali tekti apmokėti dalį šių ir kitų su byla susijusių išlaidų, o bylos pralaimėjimo atveju, atlyginti kitos ginčo šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, pirmiausia gyventojai galėtų išnaudoti mediacijos, kurią 100 procentu kompensuoja valstybė, privalumus.

           Tam tikros grupės asmenų turi teisę gauti mediacijos paslaugą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Tai asmenys, kurie išlaikomi stacionariose globos įstaigose; asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems yra nustatytas didelių specialių poreikių lygis bei šių asmenų globėjai (rūpintojai).

            Ne visais atvejais yra užtikrinama valstybės lėšomis apmokama mediacija, kadangi yra papildomų sąlygų (vertinamas ginčų pagrįstumas), tačiau, mediacija yra puikus būdas bandyti kilusį teisinį konfliktą spręsti taikiu būdu, o nepasiekus sutarimo, nėra draudžiama kreiptis į teismą.

            Tarnyba įvertinusi, jog asmuo turi teisę į antrinę teisinę pagalbą, priima teigiamą sprendimą ir paskiria mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Bendrai sutarusios ginčo šalys gali pačios iš šio sąrašo pasirinkti mediatorių ir prašyti jį paskirti medijuoti. Valstybės lėšomis apmokama mediacija gali vykti iki 4 valandų, o mediatoriui matant, kad galimas susitarimas, pagal jo prašymą mediacija pratęsiama dar 4 valandoms.